pažvelk į tą medį. jo šerdimi
į žemę dangus nutekėjo, -
kai žemė prisigėrė, liko iš jo
tik debesėlis. pasigrobtą dangų
šaknys varo aukštyn į lapiją.
pamažu mūsų laisvė akimirkos,
sūkuriuodamos kūnuose, kyla
ir pasklinda kraujo dalelėm.
Va, ši vieta, tai jėga : "jo šerdimi
į žemę dangus nutekėjo, -
kai žemė prisigėrė, liko iš jo
tik debesėlis. pasigrobtą dangų
šaknys varo aukštyn į lapiją. "