laikas kvepia vyšniom

laikas kvepia vyšniom
smilgų emocijom
ir pliušiniu pavasariu...

apkabinu debesis
nepratariu nei žodžio-
visa siela jaučiu
kaip teka gyslomis slėnio gaiva
ir manyje auga aukso spalvos medis.
maži paukščiukai
susisuko jame savo lizdus-
tavo dėka

tiek daug suglamžyto laiko prabėgo
ir dabar nepakanka vien lyjant lietui striksėt basomis...
aš
tyliai atėjau
mėlyno aksomo pėdom
šviečiant oranžinei blausiai lemputei
ir dabar
sugrįžau namo
vakaro žarai bučiuojant pėdas
su naktinėm giesmėm ir viltim akyse

ilgai ieškota tiesa
plūduriuoja ąsoty
nebeskęsta mano siela
aš nustojau ieškoti

atsimerkę sapnai
nutipena į rytą
visko visko apsčiai
ir tiek daug nesakyta