Abstrakčiai vaizduojama siela
Aštriom iltim pragriaužė skylę
Netaisyklingą veidrodį pro sieną
Vartus į korumpuoto teisingumo karaliją
Nedrąsiai žengė kenčiančiu žingsniu
Į kibernetinę tikrovę nebylių dievų
Kur laiptai, vedantys į dangų
Iš lėto virto krintančiu liftu
Tranzuojantys vaizdai iš laiko į tikrovę
Pagrobę tavo sapną paskutinį
Paspausdami "delete" klavišą
Tave ištrynė laikinojoj atmintinėj
Ir blėstantis ekranas pervėrė žvilgsniu
Suspigęs išmetė klaidos žinutę
Brokuota programa, vardu "žmogus"
Išnyko ten, kur neišmoko BŪTI