Turškias gyslose valtyje išskobtos mintys,
O many vaikai tarsi landžios kirvarpos virpa
Sausio kvapas delne mane nešdamas mindo,
Kai vien smėlinos salos mano pelkėse sirpsta
Išsidrožęs kryželį ir namus apkabinęs,
Nenorėsiu tylėdamas, bet noriai tylėsiu,
Ties žeminės kontūru prisiglausiu milinę
Ir varvėsiu, varvėsiu į spanguolių vėsą,


Žaliamobilis008









