Prasmės atodanga

Aš toks tuščias kaip niekieno balsas,
Kaip atbukęs durklas į akmenį,
Iš utopinio noro iškaltas
Tavo noro, nieke, ar atmeni?

Išsidūręs akis išsprogusias,
Kaip ledynus per kaktą slenkančius;
Kaip šiaurys savo soste - rogėse
Visa geriantis Magijos rankšluostis

Mago prakaitą siurbianti skiautė,
Padabinta šiukšlynų kvaituliu,
Išsivėpęs ir tėkštas į skliautą
Ten įamžintas žvangančiu raiteliu.