(P)rašyk

Prašyk.
Maldauk, keliaklūpsčiauk.
Ašarok iš nevilties ir pykčio, kai ant kaktos uždeda kruvino raudonumo antspaudą “Rejected”.
Atstumtas, atmestas, neatitinkantis (ko?), brokuotas, deformuotas, debilizuotas, destabilizuotas per išeitį - harmoniją disbalanse. Visur ir visada, kur pasisuki.
Todėl prašyk. Maldauk. Šliaužiok it kirminas, pamiršk, kad turi rankas, kojas, akis, veidą, kūną, sielą, protą, beprotystę, pamiršk ir tapk tik kirminu. Žemesnis už žemą, tykesnis už tylą.
Rašyk ir prašyk skiriasi tik viena raide.
Raidžių magija svaigina, paslepia pasaulį nuo tavęs, kai sėdi už uždarytų durų ir užtrauktų ant langų užuolaidų. Ir tu neri, ir tu svaigsti, ir vienintelis žvilgsnis į ant sienos kabančią fotografiją vėl sukelia tau skausmą, nuo kurio tu bėgi. Todėl pirštai dar greičiau audžia žodžių audinį, lyg išsigelbėjimą, lyg Jėzų Kristų, kuris yra danguje, ir sėdi pono D. dešinėje, audžia kaip užkeikimą savo likimui.
Enter - pradėkime naują eilutę.
Prašyk. Ar jau paprašei? ar parašei paraišką naujam butui/partneriui/gyvenimui? Štai - blankas, pieštukas, grandinėlė, kuria, prispaustas nevilties, galėsi pasikarti.
Bet tu rašyk, rašyk. Galbūt vieną dieną kas nors perskaitys tavo paraišką ir jos nesudegins. Tau bus išduotas naujas gyvenimas. Naujas veidas. Nauja nesutepta siela. Mažai dėvėta sąmonė. Remontuotinas kūnas. Galėsi viską pradėti iš naujo.
O, tu vėl sugadinai lapą. Žiūrėk - net nebėra kur taisyti. Nubrauk ir perrašyk.
Prašyk. Ir tu prašysi, aš žinau, kad tu prašysi. Tu juk niekada gyvenime nereikalavai, jei tau ko nors reikėjo - ar aš neteisus? Reikalauti - blogai. Prašyti - gerai. Nes jeigu reikalauji, atsisakyti sunkiau. O rašymas, atsiprašau, prašymas - paprasta. Įdėk į stalčių ir pamiršk.
Psichoterapeutas nustebęs klauso tavęs. Jį šiek tiek glumina tas faktas, kad tu - pirmas jo pacientas, kuris paniškai bijo tušinukų. Ir blankų. Jis sako - viskas bus gerai, pagulėsi, išeisi naujas žmogus, tik pasirašyk.
Pasiprašyk.
Pats. Nulemk savo likimą vienu parašu.
Bet tu išsigąsti, ir pabėgi, palikęs savo gydytoją sėdėti su tušinuku rankoje. Kaip visada. Kai reikia (p)rašyti, lengviau bėgti.
Sako, sveika.
Bėgioti.
Nuo visko, kas nors kiek tave gąsdina. Bjaurus bailys - apie tave kalba animacinis filmas - tu esi bjaurus bailys. Nes tu bijai, nes tu žinai, kad tavo sėkmės šansas tik šiek tiek didesnis už nulį. Nes paprasčiau yra laimėti milijoną. Nes - ...
Prašyk.
Maldauk.
Atleidimo, indulgencijos, nušvitimo, ištrynimo, likvidavimo - ar, kad tiesiog išimtų tą dusinantį gniužulą iš gerklės.
Prašyk.
Supratimo, šilumos, tolerancijos, taikos, laimės, giedro dangaus, pasaulinės lygybės, meilės, tiesos, dievo, kitų neegzistuojančių dalykų.
Melsk tuštumą tau duoti kažką, kas grąžintų --
Bet palauk. Tu jau nebežinai, ko tu nori. Tu žinai tik tai, ko tu nenori.
- Adatą?
- Ne, dėkui. Aš pats.
Ir cheminis juokas graužia gerklę. Į tuštumą susmenga tūkstančiai sidabrinių proto adatų. Ant stalo guli knyga. Jos pavadinimas - “Tavo gyvenimas iš N. Paukščio skrydžio”.
Tu ją atsiverti, ir tave pasitinka pirmasis jos žodis -
Prašyk.