Tada pasirodė,
kad mano eilėrašty,
bus per daug žodžių
ir pusę išbraukiau.
Tuose, kurie liko,
kai braukymas baigės,
per daug buvo raidžių.
Dar per daug buvo
brūkšnių ir kablelių,
dvitaškių, daugtaškių,
rūtų šakelių, -
gražiau bus be jų.
Ir be garsų -
tegul būna tylu.
Tada viską perrašiau.
Kiek vietos parašui!