Glėbyje žodį šildyk

Pasaulio dievams savo maldų jau nebedalinu.
Eik nesibaimindamas tiesiai į širdį, ten
Ir slepiasi visos mano maldos, dievams nevertiems dovanų.
Kartok ant popieriaus skeveldrų išverktus žodžius.
Ir įsmeigęs žvilgsnius į kiauras grindis,
Su kiekvienu svetimu žodžiu atrask
Savitą skambesį.
Auštant rytui,
Už pakarpos griebtelk vieną sakinį.
Suvyniok jį į storiausią medvilnę
Ir lauk
Oro gūsio nešamo supratimo.