Kur tanki žalia giraitė,
Stovi kiškių trobelaitė.
Ten mama kiškienė stropiai
Kiškelius skaičiuoti mokė:
Jei sudėt dvi ašarėles,
Tai ateina liūdesėlis.
Bet jei šypseną pridėsi,
Liūdną mintį nugalėsi.
Ir jei dar pridėsi juoką,
O vaikai tikrai taip moka,
Tuoj išnyksta liūdesys
Kaip padangėj debesis.
Ir kiškienė nusišypso,
Kiškiai irgi šypso, vypso...
Po to kaičia arbatinį,
Seną, didelį, špižinį,
Ir pyragą kiškių raiko –
Kiškiai valgis jį be saiko,
Bet dar reikia išmokinti
Kaip po lygiai padalinti,
Kad visiems draugams užtektų,
Ir prie stalo įsitektų...
Linksma pilkiams taip skaičiuoti,
O tu, vaike, ar taip moki?