rašyk.lt: Kūriniai / exli / mes hommes

*
Suspaustas pirštais susisuka į nuorūką
- besišypsantis pegaso vaikas,
užtikrintas netikrumu,
lyg katinas, paklaikęs,
mokosi mylėt nemylinčius, o gal
nutylinčius.

*
Karamelė ir tirpstantis ruduo
rudom akim užmerkia šaltą širdį,
popieriniame laive išplukdo
apsikabinimą,
žodžius,
kurių jau niekas nebegirdi.

*
O kvepiantis lietum nedrąsiai šypso
ir bijo patikėt nuogom akim,
keistumas jo, žydintis violetine vaikyste,
jūros link
(nemokančios banguot)
srovena.

*
Visa
- jau nupaišyta,
tuk tuksena traukinio ritmu.
Svajota, ištylėta, numylėta...

po niekieno dangum,
tarsi nebūtų net pradėta.

Blogas komentaras Rodyti?

2006-01-18 15:14

Kvazaras

,,po niekieno dangum, " - kažkur girdėta.
Šiaip labai daug įžvelgiu... kiekvienas posmelis nusiunčia į kažkur iš kur sunku grįžti prie kito.
Man labai patiko. O dėl banalių vietelių, tai pabandyk šiais laikais parašyti be jų... Viskas jau greit banalu bus...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2006-01-11 18:48