Nėra mirties nuojautos
sutramdau savyje žaltį
slidų, gašlų, stiklinį
jo žvilgsnį. Abejodama
apkabinu tartum viltį.
Išsigąstu ir kaulėtais
ilgais, virpančiais pirštais
užspaudžiu miego arteriją.
Išgalvota viltis
neapvylė, neišdavė,
baikštūs mažyčiai
žybsintys jonvabaliai slepias
nakties užmigdytam eglyne
po chaki apklotu minkštu.
Sutramdau savyje žaltį,
neturiu ką prarasti,
užgesinu negimusią viltį,
virpėdama nuo pykčio
išgirstu pamokslaujantį balsą.
Šviesoje - nėra mirties nuojautos.