Mūzai

Tu - mano penkiolika metų,
Kurių pavyti negaliu per vieną naktį -
Per trumpos rankos, per menkas protas,
Tu toks tiesus, o aš – kuprota
Sava jaunyste, maišeliu klaidų,
Tu per toli ir man ramu,
Kad neužteršiu, nepaliesiu,
Tik kartais imsiu ir pribėgsiu,
Kad pažiūrėčiau iš arčiau,
Nes Tavo akimis nuo šiol matau
Kiekvieną žmogų – pėsčią paukštį -,
Kiekvieną daiktą – plotį, aukštį -,
Save matau, paletėj išmaišytą,
Vėlyvą vakarą, ankstyvą rytą.
Tiktai penkiolika, tik šitiek metų,
Kurių nedrįsiu žengt nors vieną naktį.