Jūros ir kvailiai

Vakar jūros su silkėmis tuokėsi,
Spinduliavo neonai – medūzos
Taip kvailiai viens iš kito mokėsi
Rutulius atvaryti pas lūzas

Tą išmokęs, tave išsinešiu aš,
Kraujo kvapui saulelę pagimdžius
Ir girdėsime tėviškėj šnekančius,
Kad Jeronimas žirgo negirdo

Mano Mage, nebūki toks keistas
Liaukis Jūrų metrikas pildyt;
Tų žuvų ir kvailių vienas geismas –
Tiek mane, tiek patį nutildyt

Tai paleiskim žuvis mes iš jūrų
Tegul našlės vis rauda ir rauda
Mano Mage, kam kvailį sukūrei?
Kad skaudėtų, kai jau nebeskauda.