moteris upė

dažnai
man atrodo
jog žvelgiu
tėvo akimis

ypač kai
miškais
stringa žodis
ir keičiasi
jo formos

o vis
tas pats garsas
juk neturiu
save aš
kur padėti

kai dauguma
kalba
apie riziką
gyventi
vėliau ir mirti

sėja vis
netikrumo jausmą
neradus
vienovės

o aš vėl
už stiklo
bet žinau
esu toji
moteris upė