dvi valandas būsiu jūsų vadas rūgpieniu laistomuose mėlynių laukuose. gyvenimas čia už rublį, bet su barchatu.
metaforom spjaudosi šventieji, kaip skutimosi peiliukais, ir vargo nemato.
- graži metafora.
- dėkui. ši gaivumui pavaizduoti, o štai ana, ketvirtoj lentynoj nuo apačios, pirma iš kairės - idiotams iš trisdešimt trečio aukšto.
minus penkiasdešimt už lango, kad saulė naujoviškai šviečia. vienuolika kilometrų neoniškai mėlyno dangaus. su naikintuvų dangum išpjaustytu gyvenu ir žemę išdalytą kaip dėlionę dėlioju.
***
vistiek galų gale vienas lieka.


moterys priekiu_









