Čia prie ežero skleidžias lelijos,
Ir aguonų žiedai susitraukia,
Mūsų naktys it kool acid testai,
Liesas kūnas į tylą paniręs,
Tyliai murma:... toliau... galim tęsti...
Nekalbėk apie mirtį, matyti -
Baltos kaimiškos durys suvirpa,
O už durų anapus ir šiapus
Nė žmogaus, tik laukai, tik paviršiai,
Kraujas amforoj liūdesiu švyti.
Aš žinau, kad tas kelias netikras,
Ir mes slėpsimės naktį po tiltais,
Juodas kūnas paslėps baltą vėlę,
Lyg saulėgrąžos sėklą su miltais
Sumaišys tavo lūpų verlibras.