visatos kūrinukas

Mano magas girtas kaip jūra
Iš kefyro upės išplaukęs,
Nejučiom trenkia žemės kepurę
Mėnuo blizgina vienišą plauką

Keturiolika metų prie plytos
Prie šamotinės - ne paprastos;
Iš burnos magui varlės iškrito
Dantys laukia benzino putos

Tik agonija - neoromantika
Tarp išnarstytų pirštų čirpia,
Mano magija - kvepianti Antika
Graudžiai ašaros aky iškirpo

Mage,

          mūsų kraujas pabalo nuo vėjo,
          nusižvengdamas laikas išėjo