Tu atėjai
Be perspėjimo ženklų
Šnipinėji mane?
Pamatei mane kalbantį su savimi
.. ir aš NEnorėčiau būti Jezus Kristus
Tada žinočiau, kad NEvisada esu teisus
Nesvarbu – prikaltas prie savo pasitikėjimo kryžiaus, ar ne.
O galbūt aš tik sapnuoju, kad esu Tas Kitas vagis,
Prikaltas šalia Tavęs..
Aš šaipausi – Tu toks pat apgailėtinas kaip ir aš
Kas gali būti geriau už mane?
Tikriausiai bet kas kitas
Ar visada randi tai, ko ieškai?
O gal ieškodama tik pameti savo sveiko proto likučius?..
Niekas negali žinoti
Niekas ir nenori žinoti
Pasaulyje, kuriame svetimo skausmo nėra,
Kas paneigs šį faktą?
Vogiu vaivorykštę iš Tavo dangaus
Tu nesi kalta – tai mano problema, jog neturiu virš savo galvos dangaus
Išsineša paskutinius niekus iš manęs
Palikite bent purviną šviesą mano kelyje
Kelyje, kurio nėra
Niekada nebuvo
Norėčiau paskandinti Tave savo skausme
Spėk, ar kas nors liko manyje?
Neatspėjai – visos ligos iškeliavo
Nerado sau vietos mano sieloje
Kurią suvalgė..
Iškyla klausimas – ar aš kada nors turėjau sielą?
Tu atėjai
Be skausmo
Verta pripažinti – keista.
Pamatei mane, numetusį savo sparnus
Pritūpei šalia.
Paėmei sparnus, daviau klijų – prisiklijavai
Dabar Tu Tikras Puolęs Angelas
Išgerkim taurę Pasigailėjimo, kurio šiandien nusipirkau Tavyje
Niekada nesiskundžiau savo padėtimi
Niekada nesupratau kodėl kasdien prabundu,
Kad vėl žygiuočiau šiuo keliu.
Kloju savo nesėkmės sau po kojomis.
Visa tai tęsiasi jau per ilgai..


slepiuosi




