Rūpestis

Plaukuose pirštais bėginėdavo. Šiluma dvelkiančiais.
Properšose išsliuogs gyvybė. Žaliu siūlu sugarbanota.
Nudažys laikus naujam gyvenimui.
Minkydama gyvybę žiesdavo ąsočius.

Rankose likimus skaitydavo. Įkypai ugnyje lenkdama veidą.
Mitinės duonos kepaliukai bręs rugių laukuose.
Kai išalkę delnai vaikysis pievų drugius.
Plėšydavo pelkynų ajerus baltai drobulei.

Lietum plaudavo glotnią nugarą, kai ta kasoma nesiduodavo.
Bangomis subėgios lašais iškritęs vėjas.
Išmušdamas veide laimingą išsišiepimą.
„Mylėk mane“- kartodavo kutendama šonus obuoliukais.

Žiemos šalčiui apkabindavo šiltomis kojinėmis mylimas kojas.
Ledinė būtis žvangės.
Vardan tylos ilgesio įsimes stingulys.
Ir tik iš šalčių ausdavo šildantį garą- jaukų ir mieguose paskandinantį.

Ir viskas su rūpesčiu.