Apie tėvą

Nemylėtas, nemylimas, šaltas,
Ne žmogus – gyvulys gal greičiau -,
Visas suodinas, niekados baltas,
Toks baisus – užsimerkti verčiau.

Nematyti, neliesti, nejausti,
Negirdėti jo balso, užteks
Vien minties, kad šis žvėriškas gausmas
Tavo gyslomis varo upes

Šios dienos, valandos ir minutės,
Šios gyvybės trapios tavyje.
Tai ne tu ta pradžia suirutės -
Suirutė yra tik jame.

Tavo tėvas, pažvelki, o vaike,
Ne žmogus – gyvulys gal greičiau -,
Savo rankom grubiom tave laiko,
Užsimerk, jei baisu iš arčiau

Pažiūrėti į jo bedievystę,
Kraujo kvapą užuosti staiga.
Mano vaike, visi mes suklystam,
Bet ne viskas yra tik klaida.