*

O mano vaikai
Plunksnom aplipę.
Nuo gėlėtų pagalvių,
Nuo kojelių trepsėjimo vaikant
Balandžius
Vasaros popietėmis,
Nuo žiūrėjimo pro
Atdarus langus į vakarą
Ir iš ilgesio gluosniais virtimo.
Nuo skynimo vyšnių
Ir žvirblių rytinio čiauškėjimo
Apie rudenį (nes juk rudenį
Šermukšninės uogelės
Vėjyje barstosi).
Net nuo
Susigūžimų tylint
Parkuose, ant medinių suolelių,
Ir liepų žydėjimo
Dūzgesio
Pasiilgimo.
O mano vaikai
Ant langinių tupi.
Ir čiulba balsais kanarėlių
Į pietvakarius.
Rytais visuomet
Renku į saują
Trupinėlius nuo stalo,
Kviečiu vaikelius ir beriu pro langą.
Plazdėjimas.
Rytais visuomet
Sninga trupiniais
Duonos.