Numiręs tryliktą kartą,
Panorau būti žmogum
Meilė kas rytą varsto,
Varvenanti medum
Nuodų orkestruotėj vėjas,
Stingdantis saulės keterą
Lyg vasarų siuvėjas aš
Gal žmogum būt man nedera?
Nusijuokęs į savo vidų,
Sutepu laiko grandinę
Iš granito aš ar iš plytų,
O gal konservų skardinė?


Žaliamobilis008













