Pabėgimas

Vasario vėjai
lašinius supa už lango,
naktis bemėnulė, -
ir zylės jų neaplanko.

Muškit, blaškykit
po patalus mano kūną,
džiaugsmo iš keršto geiskit,
tik manęs ten nebūna.

Aš ten, kur zylės,
bukučiai, geniai, svirpleliai,
lašinius savo lesu,
ir atimti negalit.