vakarinis

aš dažnai ašaroju
ir ką tu darysi
su manim
tokiais vakarais
kai baltų nosinaičių
nebepriimsiu
kai svaiginsiuos
kalbėjimu
atsikalbinėjimu
o tu kitame
kambary
kaip visad ilgėsies
tai skverbsis
per sienų plyšius
o aš užkalbėjimais
ginsiuos
nuo tylėjimo
ir tavo akių
kuriose
visas pasaulis
man linki tikėjimo

ką tu darysi