/-/

mano akys
išvydo išgelbėjimą
tavo gylyje
tavo akių
bedugnės
tyloje

kai žvakę
kasdien degančią
atvira žaizda
tu nešei
neišdirbtą
veido mimiką
vėjyje

norą
įžiebti gyvybę
liepsnoje
nepatirtą
jausmą
duodant
be grįžtamo
veiksmo

atoslūgiu
kai prispausti
pirštai
skaudžiai
verkia
kai negirdi