Sparnuotojo dalia

Aš Jums sakau:

Kur skrendate nebylūs paukščiai?
Nejaugi pražūties ieškoti,
O gal naktiniu skrydžiu
Jūs išskrendat žiemoti?

Bet paklausykite šunų lojimo
Ir nerimastingo balso jūs žuvimo,
Vakarei žvaigždei nusileidus,
Jūs mirsite lyg Dievui leidus.

Bet lekia jie tolyn į tamsą,
Tartum nelaimėliai kariai į frontą,
Negirdintys apvaizdos patarimų,
Pasirenkantys klaidingą lemtį...


Todėl nusprendžiu, užteks man dirbti angelu-sargu,
Nes rodos būsiu virtęs naivuoliu pajacu.
Juk ausys užkimštos visų kvapniu melu,
Todėl į pensiją šįvakar išeinu.