Naktis,
kai raganos mylisi su gnomais,
o angelai žiūri pro rakto skylutę,
kai tirštas rūkas užkamšo plyšius,
kur jų neturi būti.
Saldūs,
balto cukraus patalai,
vilioja ramybę sudrumsti,
pasigirdę keisti garsai
ir ant palangės liepia nutūpti.
Turbanuose nešini kontrabanda
tamsiaodžiai ant savo mulų,
jų sustingę iš šalčio veidai
tyliai alsuoja kantrybę
ir smėlis –
tik miražas po jų kanopom.
Naktis,
kai nebūna per tyliai,
kai taksistai tampa draugais,
kai praverti langai prabyla,
o žvaigždės apsirengia gedulo rūbais.