Vėltės

Nušvėisava vasara padūkus,
Ė rodou nubiega pakeliou
Suodnė vuobėlelės jau dėduokas –
Veizous, lauko – kumet sužalious...

Lauktė, džiaugtėis tebier da onkstuokā
Da tik groudis bėngas – suskaičiouk...
Ė snėigā so pūguom atituokė
Sausa žuolė tīrlaukie šokou...

Bet šėrdės vėn ėiška kuo geresnė
Rēk anā kvapū ė gražomuos
Kāp ka kuošė neskani be kresnu,
Kāp be paukštiu liūdesīs žėimuos...

Vėn žmuogos gyvendams kažkuo lauki,
Nuors viltims so dornēs pakeliou
Veizous pro longieli aš į lauka
Ė vėltės, kāp vuobilis žaliou...

Ė ka lauko, šaltis atsituolėn,
Žėimuos naktis žvaigždiem sulėipsnuo
Ė i balta žėima atsikuolus
Mon par širdi vasara lapnuo...