Mano nuodėmėms...

Vėl bemiegė naktis...
Nežiūromis ieškau varpelio.
Jie ateina...
Jausmas
Kietas ir aštrus kaip Damasko kardas
Alsuoja šalčiu, nerimu,
Aš ramus vienuolis, kurs vakarais
Šnibžda brevijorių, veja įeinančius,
Veja išeiti.
Aš benamis, kriaukšnojantis duonos plutą,
Paklaikusios akys neleidžia prieiti...
Aš skeptikas, varau jus kaip šunis iš namų,
Šarvuojuosi sarkazmu.
Aš negrįšiu iš karo,
Aš grobstysiu jus už kojų,
Aš grobsiu jūsų vaikus,
Aš grūmosiu varpeliu prie kojų.
Ir ko jūsų tiek daug šiąnakt...