Atsisveikinimo daina

Nesuspėjo tavo žvilgsniai išlydėt vorų vaikų,
Jų žingsneliais keliai dilgsi – lauksim šiltesnių laikų.
Bet tu paimki ėglio uogą ir sugniaužk neramiuos delnuos manuos,
Medžio karštį dovanoki, o kartu pasilik ir pats.

  Kad kai užeis migla ir miegas mūsų nelankys,
  Mums nebūtų taip šalta rudens naktis.

Nesuspėjau pamojuoti, atsisveikink už mane,
Lai vorų tinklai sakuoti sužibės rudens dugne.
Ir kai paliesiu tavo skruostą kvepiančiais neramiais delnais savais,
Medžio karštį atiduosiu ir pati pasiliksiu tau.

  Kad kai užeis migla ir miegas mūsų nelankys,
  Mums nebūtų taip šalta rudens naktis.

  Ir kai sustos vanduo ir nieks krantuos nebepaguos,
  Mus ruduo užtiks vorų tinkluos.