Maži koraliniai delnai
Kietu reljefu audžia sienas,
Ir vakar augome tikrai..
Nelieka saiko, lieka rėmai.
Šermukšniai lekia kaip kriokliai,
Balta akis gyva - iš lėto,
Ateina pasakų sapnai,
Juokingos laumžirgių Kalėdos.
Ir upė suka ratukus –
Jai trūksta veido. Ar neieškom.
Jai davė tekančius vaizdus,
Ji piešia juoką gal pelėdas..
Mes keitėmės, aižėjo laikas,
Bantukai slydo iš kasų,
Kostiumai tyso ir svarbėjo.
Norėjosi pavykti be randų.