Mano didžiojoje skrynioje
Daugiau nei vėjo paklodės
Nieko neliko.
Visą ką turėjau
Išdalijau
Dykumoje pasiklydusiam karavanui.
Žemėlapį,
Kad eitų ratu
Ir prisimintų,
Kad yra metų laikai.
Kryžių
It sėkmę nešantį
Talismaną,
Kad nepamirštų
Žegnotis
Miražą išvydę.
Mano mažojoje skrynioje
Liko tik tai,
Ko karavanas nepaėmė
Dovanų.
Džino butelio,
Nes Aladiną jie jau matė,
O gerti jiems ir nepasiūliau.