drėgmė užkariavo tirtančius

drėgmė užkariavo tirtančius

kuosų lizdus įsitaisė
ir knapso tižena šiokia

anokia abejonė tuščia – nėra ko
prarasti žingsnių aidai

lietumi pursloja gatvėmis
puskvaišė nemiga be kuosų

knarkimo bluosto sudėt nevalioju
nors šįmet kuosos ne tos: ne

čiulbėjimas – verksmas
spjaunu į viską ir imu

parodijuoti pajuodėlis
užknarkė nuodėgulės

užmigo besiklausydamos
užsnūdo ir tas

tarsi vaikas
į kelnes prišlapinęs –

ruduo