Daktaras džiazas yra kažkas neaiškaus pradžioje
Visiška tyla o tada vienas kitas garsas aukštyn žemyn
Prirūkytas miglų kalbėjimas už durų mažne migdantis
Staiga lyg sapne visi atsibunda vienu metu užsidegę
Gyvena labai karštai lyg gaisrai už langų...
Po to vėl apsnūdę beveik nepagydomi žvilgsniai
Visą naktį aplink mane vaikščios
Ateiviai žingsniais dusliais
Karščiuojančią vasaros naktį
Vėl stovėsiu dangaus sargyboje
Daktaras džiazas yra labai aiškus pradžioje garsas
Aukštas ir beviltiškai nepasiekiamas
Rėžiantis ausis traukinio švilpukas
Staiga nutolsta nudunda pašėlęs į vakarus
Oro bangavimas link jūros sūrus skonis
Burnoje krebždanti melodinė linija
Visą rytą virš manęs sklandys
Paukščiai švelniais mostais
Gaivinantys įkaitusią galvą
Vėl atskridusiam į vakarus man


negeras








