pirmajam sniegui nužydėjus

ne visada šypsomės
šleivus dantis rodydami
patylim ir nueinam
tylutėliai
o snaigės veidą puošia
ašarom pavirtusios
žemėn
nu rie da
ir pasiutusiai liūdna
kad kaip Dali ūsai
susirietęs
drybsau
krikštolu puoštas kiemas
neleidžia suklupti
(tik blogi žmonės blogų dalykų
prisigalvoja)

mes dori