Visame Tebete,
dvidešimt pirmajame amžiuje,
tik du kompiuteriai,
vienas Dalalamos sekretoriaus,
Ir jį, jis naudoja valstybiškai.
Pats Dalalama,
telepatiškai paštą paleidžia,
Taip kaip ir gauna,
Kitas, hašišo prekeivio,
Jis žmogus paprastesnis,
jam tenka skaičiuoti ekseliu,
todėl savo vertę jis žino.
Tas prekeivis
turi dar sunkvežimį.
Ne. Hašišą jis parveža portfeliu,
sunkvežimiu, veža jis moteris
iš tolimojo Han Kongo
ir už pinigus
rodo turistams iš užsienio.
Pinigo jis turi pakankamai
Bet kokie gi ten pinigai.
Juokingi.
Todėl ir šlama prekeivis juokingai.
Aš gi taip pat radau nišą verslui,
Nors kompiuterio ir neturiu,
Eksportuoju žaliavą smilkalui,
Tuo pačiu sunkvežimiu išvežu
Į Krikšnos provinciją.
Į Tebetą šventės visada
atvyksta pasenusios.
Niekas nežino kodėl.
net ir aš, Arielis Cuba.
*Etikos sumetimais, vardai, pavardės ir kraštovardžiai pakeisti
Dalalama, o ne Dalai lama ir ne Tibete,o Tebete:) viska jis gauna telepatiskai, todel jam nera reikalo buti fiziskai butent ten, kur mes zinome, kad jis turetu ten, ar kitur buti. Tebete jis visada, nes jis Tebeto Dalalama:)
aš net nežinau, gal čia mano problema, bet man nuo pirmųjų eilučių į akį įkrito Dalailama, kurio XXI a. tebete nebuvo, nėra ir greičiausiai nebus. Tai smarkiai gadina reikalą, bet jau man.