du baloti eilėraščiai

-1-

ruduo

nekelia abejonių prakeiksmas
glūdi balose teikdamas jam jėgų

pageltusiais nuo rūkymo pirštais
traukia bulvienojų suktinę

net žandai susisiekia
spalį jam šovė į galvą

geniali mintis – žmonės ateina į pasaulį šį
kaip ir išeina: nuogi akli ir aplipę

savo paties negeru ligi pusės apsemtas
drybsau baloje ir mąstau kaip gera

būti poetiniu evangeliku
pranašaujančiu pavasarį


-2-

pažvelk

į rudenį iš balos nepasikelia akys
negyvos negyvos spokso

į šlapią tašką iš bendros būklės
diagnozuočiau regėjimo patologiją: įgimta

katarakta atšokusi
tinklainė nervo

atrofija teisinga

diagnozė geriau nei teigiama