Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 22 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Prie namo, už dviejų didelių žingsnių nuo jo, kuriame gyveno berniukas ir mergaitė, augo sena obelis. Tais metais trys maži linksmi raudonšoniai obuoliukai, išaugę ant vienos šakelės, kabėjo jos viršūnėje. Kai šakas purtydavo vėjas, jie susikibdavo tvirčiau ir uždainuodavo:
                  - Mes nebijom pikto vėjo,
                    Obuolių purtėjo.
          Obuoliukai tebekabėjo ir kai atėjo žiema. Kartais apsnigdavo. Tada  džiaugdavosi baltomis sniego kepuraitėmis ir ilgai kvatodavosi, jeigu, kuriam nusičiaudėjus, kepuraitė nudulkėdavo žemyn.
Tačiau vieną žiemos pavakarę, kai kambaryje buvo uždegta šviesa,  pro namo langą jie pamatė kambaryje eglutę. Obuoliukai nustebo. Eglutė kambaryje! Ir dar pasipuošusi! Ant jos šakų jau buvo prikabinėta įvairiausių blizgančių ir neblizgančių žaisliukų, bet mergaitė ir berniukas vis rišo kitus. Kai ant apatinės kambario eglutės šakos berniukas pririšo  didelį obuolį, mažieji lauko obuoliukai  nuliūdo. Jie taip pat norėjo kaboti, kaip ir tas didelis obuolys, tarp kambario eglutės žaisliukų.
- Aš niekada neliūdėjau, kad mane pamiršo nuskinti rudenį, o dabar liūdžiu, - pasakė vienas  obuoliukas.
- Nepamiršo, o negalėjo, mes labai aukštai  užaugome, - pasakė kitas.
- Man atrodo, kad mūsų neskynė todėl, kad esame labai maži. Matot, kokį didelį obuolį pririšo, - pasakė trečiasis.
Ir vėl visi trys  žiūrėjo pro langą į kambarį.
Netikėtai šalia jų ant šakos nusileido trys paukšteliai. Jie  sučireno, suplasnojo sparneliais ir pradėjo skristi ratu apie obuoliukus.
- Ko taip džiūgaujate? Ko aplinkui skraidote? - paklausė  vienas obuoliukas.
- Kaip mums nesidžiaugti, jeigu jus suradome.
- Na ir kas čia tokio, jeigu suradote. Nei mes gražūs, nei dideli. Va, pasižiūrėkit pro langą. Kambaryje eglutė. Ten kokį obuolį ant jos šakos pakabino. Didelį. Ten tai gražu. 
- Kvailiukai. Juk este nuostabiausi obuoliukai-kalėdinukai! Nejaugi niekas jums nepasakė? Kai tik pasninga, Žinuolis Rudenuolis paukšteliams praneša, kad trys obuoliukai, žiemą likę ant vienos šakelės, vadinami kalėdinukais.

- Niekas mums nepasakė. Prie mūsų nutūpdavo tik šarka, o mažieji paukšteliai nusileisdavo į lesyklėlę arba ant serbentų krūmų, kur dar likę uogyčių.
- O, mielieji  kalėdinukai! Mes jūsų taip ieškojome! Kokia laimė, kad  suspėjome. Šis vakaras Kūčių. Kūčių naktį jūs turite stebuklingą galią! Leiskit nutūpti šalia jūsų. Kai danguje pasirodys Didžioji Žvaigždė, galėsime būti kuo norime visą naktį.
- Ar mums galima pabūti kuo norime? -  paklausė kalėdinukai.
- O taip! Žinoma.
        - Norim pabūti žaisliukais! Norim pabūti žaisliukais ant kambario eglutės šakų! - pradėjo šūkalioti mažieji obuoliukai.
- Puiku. Ir mes patupėtume ant eglutės kambaryje. Ir mes! – apsidžiaugė paukšteliai.
Kai po džiaugsmingų šūkčiojimų visi nurimo, paukšteliai prisiglaudė prie kalėdinukų.  Laukė…
Danguje sužibo Didžioji Žvaidždė. Pamažu pamažu visi virto sidabriniais šešėliais ir pro  lango stiklus prasiskverbė į kambarį. Paukšteliai nutūpė ant viršutinių šakų, o mažieji kalėdinukai pakibo šalia didžiojo žaliojo obuolio eglutės apačioje…
Vaikai juos pamatė!
- Kokie maži, kokie gražūs obuoliukai! Tokie kaip ant mūsų obels prie namo! - sušuko  berniukas. - Kaip jie čia atsirado?
- Ateik, ateik pasižiūrėti į tuos paukštelius. Ir tokių žaisliukų mes neturėjome, - pakvietė mergaitė. -  Paukšteliai panašūs į tuos, kuriuos mačiau  lesyklėlėje. Stebuklinga mūsų eglutė!
Po kūčių vakarienės vaikai sugulė. Kaip gerai, kad eglutė stovi jų kambaryje! Lėtai lėtai pro langą įslinko mėnulio šviesa ir apšvietė eglutę. Broliukas ir sesutė ilgai nemirksėdami  žiūrėjo į boluojančius žaisliukus, kol  Sapnų karalius išsivežė  juos į  savo karalystę…
Kai išaušo Šv. Kalėdų rytas, vaikai neberado ant eglutės nei paukštelių, nei obuoliukų. O kaip jie nusiminė… Kaip jie nusiminė… Ilgai guodė anūkėlius močiutė. Vaikai nurimo tik nuėję prie lango. Žiūri - lesyklėlėje lesa  paukšteliai. Jie labai panašūs į tuos, kurie vakar tupėjo ant kalėdinės eglutės! O obels viršūnėje kabo trys maži obuoliukai! Kai saulutės apšviesti kalėdinukai suspindėjo ir nusišypsojo, vaikai suprato, kad ši Kūčių naktis buvo stebuklinga.
2005-12-22 15:49
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-05-03 11:31
Dingau_
Šypt :)
4+
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-15 21:54
Barbelė
Dvelktelėjo puikios tradicinės pasakos švelnumu, krištoline gaiva. Puiki išmonė, gili mintis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-12-27 12:38
virgina
Linkiu autorei, kad ant jos kūrybos medžio išaugtų dar daug tokių gražių obuoliukų - pasakų. kurias paskaičius pasaulis atrodo šviesesnis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-12-25 10:45
Prozerpina
puiki pasaka. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-12-23 08:21
Tiesiog Agnetė
Kalėdos vaiko akim...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-12-22 17:59
herbera
Aciu uz labai malonu kaledinuku aprasyma,man patiko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą