Mirtis

Atrodo nuo jos nepabėga niekas,
Bet kam bėgti?
Vieniems ji lauktas svečias,
Kitiems ne,
Bet kiekvienam ji poilsis.
Nutilusi širdis, sustojęs kvapas
Ir sustingus ašara.
Tokia gera draugė,
Ji lydi mus visą gyvenimą
Ir laukia menkiausios progos,
Kad atėjus laikui
Galėtų mus meiliai
Pabučiuoti į kaktą.