Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Pasakaitė 
       
    Žaliojoje girioje visi žvėrys gyveno draugiškai. Laputė Ručkė prie didžiojo ąžuolo dažnai sutikdavo šerną Rapolą. Iki soties prisikirtę prinokusių gilių, jiedu mėgo paplepėti apie gyvenimą.
- Gimsti, augi, leidi dienas džiaugsmingai ardamas nosimi, o vieną negražią dieną staiga viskas gali baigtis... Pakirs medžiotojo kulka, ir tapsiu dideliu puodu mėsos, - nelinksmai porino šernas.  - Ar ne taip atsitiko tavo seneliui? Labai mėgo ūkininkų bulvėmis pasivaišinti, bulvių lauke ir padėjo savo galvą, - pritarė Ručkė.
- Taip, užtat aš į bulvių laukus daugiau ir kojos nekeliu. Bet ne geresnė ir jūsų, lapučių, dalia. Artinasi medžioklės sezonas. Ar nebijai, kad nudirs tavo puikųjį kailį  - pavirsi apykakle kokio medžiotojo žmonai, - antrino Rapolas. 
- Kur nebijosi... Gera būtų mums, žvėrims, gyventi Žaliojoje girioje, jeigu pasaulyje nebūtų medžiotojų, - atsiduso lapė.
          Netrukus sausą girios žolę padengė puraus sniego kailiniai. Laputės kailis tapo ilgas, tankus ir blizgantis. Vieną ankstų rytą miegančią oloje Ručkę prižadino garsus šunų lojimas ir šautuvų poškėjimas. Nuo to mirtį nešančio triukšmo lapei kailis pašiurpo iš baimės, o uodega ėmė virpėti kaip drebulės lapelis. Juk medžioklė žvėrims - tai tas pat, kaip žemės drebėjimas ar koks uraganas žmonėms - žodžiu, beveik pasaulio pabaiga.
        Lapė pajuto, kad į jos olą jau rausiasi šuo. Ručkė strimgalviais spruko pro atsarginį išėjimą ir kiek kojos neša pasileido tolyn nuo savo olos. Šuoliavo į girios tankmę, brovėsi per krūmus, klampojo per samanas, atsargiai tapeno per plonytį, ką tik užšalusios pelkės ledą, kuris sausai traškėdamas lūžinėjo po letenėlėmis. Pagaliau laimingai pasiekė tankų sąžalyną, kiek atsikvėpė. Tačiau žvėrį užuodę šunys atkakliai sekė pėdomis. Jiems iš paskos klampojo medžiotojai. Ručkė vėl išgirdo nekenčiamą lojimą, kuris vis artėjo ir artėjo... Laputė be kvapo vėl nuskuodė tolyn. Čia pat - ir pamiškė, keliukas į kaimą. Kur pasislėpti, kur dingti?
          Staiga tolumoje rudakailė pamatė keliuku einantį žmogų. Ručkė pažino visus šalia girios gyvenančius žmones – tai mokytoja Elena, nešina didžiuliu krepšiu knygų ir sąsiuvinių, skubėjo į mokyklą. Ji gyveno šiapus miško, ir kasdien į darbą eidavo ir grįždavo pėsčiomis, nes mėgo prasimankštinti. Elena turėjo gražią figūrą ir visai netroško sustorėti. Jei miške būdavo nedaug sniego, mokytoja keliaudavo tiesiai per pušyną, o kai miško keliuką užversdavo pusnys, kulniuodavo aplink - vieškeliu.
          Elena labai nustebo, išvydusi iš miško atskuodžiančią lapę - net sniegas aplink dulkėjo.
- Gelbėkite, mane vejasi medžiotojai su šunimis. Jie trokšta nudirti mano kailį, - maldavo drebėdama lapė.
- Nebijok, aš jiems tavęs neatiduosiu, - ramino mokytoja persigandusį žvėrelį. - Tik kur čia tave paslėpti? Mano krepšys pilnutėlis, gal lįsk po mano paltu?
- Ne po paltu, o ant palto - vietoje apykaklės, - greitai sumojo Ručkė  ir stryktelėjo mokytojai ant pečių. Švelniai prigludo šonu ir tvirtai apsivijo letenėlėmis moters kaklą, tik vešli lapės uodega  plaikstėsi mokytojai ant peties. Net per storą paltą Elena jautė, kaip smarkiai iš baimės tuksi lapės širdelė.
- Na, daugiau tau tikrai nėra ko bijoti. Atrodai puiki apykaklė - kaip čia buvusi, - džiaugėsi mokytoja. - O dabar skubėkime, nes pavėluosiu į pamokas.
        Elena sparčiu žingsniu pasuko link mokyklos. Ručkė girdėjo, kad šunų lojimas nutolo miško glūdumon – ant kelio jie pametė lapės pėdas. Medžiotojai nemanė, kad išbaidyta lapė išdrįs bėgti kaimo pusėn.
- Labas rytas, tamsta mokytoja. Kokia graži jūsų naujoji apykaklė, - sveikinosi būrelis penktos klasės mokinių. Mergaitės kedeno gražiąją lapės uodegą, glostė ausis – Ručkė puikiai vaidino negyvą. Bet kai viena mergaitė pradėjo lapei kutenti pilvą, Ručkė neiškentė nesukikenusi. Gerai, kad tuo metu sučirškė skambutis, ir niekas to negirdėjo. Mokytoja Elena nuskubėjo į mokytojų kambarį.
- O, kolege, kaip puikiai jūs šiandien atrodote. Ir kaip jums tinka prie veido šita ryškiai ruda spalva, - pasakė Elenai komplimentą naujasis dailės mokytojas Liudvikas.
- Elena, kur pirkai šitą žvėrį? Šį sezoną labai madingas lapės kailis su visomis letenėlėmis ir galva. Bet taip puikiai padaryta iškamša - kaip gyva, - pavydžiai apžiūrinėjo  Elenos apykaklę anglų kalbos mokytoja Violeta, kuri buvo didžiausia puošeiva visoje mokykloje.       
Elena paguldė lapę į savo didįjį krepšį - netilpo tik vešlioji jos uodega – ir uždarė į spintą.
- Turėsi čia manęs palaukti, kol baigsis pamokos, - sušnibždėjo mokytoja Ručkei.
        Laputė patogiai susirangė ir netrukus kietai užsnūdo - buvo tikrai nežmoniškai, atsiprašau, nežvėriškai pavargusi. Ručkė ramiai pramiegojo visas penkias pamokas ir prabudo tik tuomet, kai mokytoja Elena jau buvo susiruošusi eiti namo  - vilkosi paltą. Laputė vėl vikriai striktelėjo jai ant pečių ir virto paprasčiausia ruda apykakle.
- Ačiū, ponia Elena, jūs man šiandien padėjote išnešti sveiką kailį, - vis dėkojo lapė.
- Ir tau ačiū – ne tik puikiai sušildei, bet ir papuošei. Ar jau bėgsi į savo olą? - paklausė mokytoja, kai juodvi priėjo mišką.
- O ne, bijau grįžti namo, kol nepasibaigs lapių medžioklės sezonas, - tarė Ručkė. - Gal galėčiau visą žiemą dirbti jūsų apykakle? 
- Žinoma, tai būtų puiku - mano senoji palto apykaklė visai nušiuro. O tu tokia lengvutė, šilta ir švelni. Tikiuosi, šią žiemą tikrai neperšalsiu gerklės ir nesusirgsiu gripu, - džiaugėsi mokytoja. O pati sau pagalvojo "Šita spalva man tikrai labai tinka prie veido". Ir kažkodėl nuraudo.
"Būtinai reiks susilažinti su šernu Rapolu, kad apykakle įmanoma tapti ir nenudirtu kailiu „ - patyliukais kikeno laputė Ručkė, įkniaubusi nosį į savo puošniąją uodegą.

Virgina
2005-12-20 16:33
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-05-03 11:30
Dingau_
Virgina, labai žaviuosi, Jūsų pasakėlėmis vaikams. Ši - ne išimtis.
5 be jokių abėjonių :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-12-21 19:02
palėpės pelytė
:) Labai labai :D Gražu!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-12-21 17:19
Prozerpina
šauni istorija :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą