variacija. etiudas 2. pragydo

pragydo paukštis pasigedęs

moters žvilgsnio išpuikimo
ir savimeilės paveiktas

ruduo su laiku ėmė meluoti
pačiam sau įtikėjęs:
tikram melui preteksto nereikia –

užtenka įpročio
tikrąjį melą ne suprasti –
jausti reikia moteris gi

lipšnių melagysčių
pykčiui taip pat
žino šį bei tą apie prekybą

vėjais jos lengvai nepaimsi
meilė nepakenčia melo
gamtoje gi

nieko nėra negyvo
moteris pasirodo tik dėl akių
vaidijosi priimanti rudens blevyzgas

už gryną pinigą
kaip gi nesijuoks tau paukštis:
tas ruduo jau toks

patiklus melagis –
tiki kad tikima
jo melu