Akmenėliai sunkūs
iš tavo lūpų ir akių
riedėjo,
jie širdy lyg šešėliai
pravirko.
Lyg šešėliai - štai kaip
nubėgo lietus
ir snigti pradėjo!
- - -
šnipinėjant pavasario
tylą
ant mano kaktos
šėšėliu nukrinta
taviškės
užgęsta žibintai.


en den dū




