Kūčios

Nežinau, ar plevens šitą vakarą snaigės,
Ar pūgoj vėjas kauks su lediniu šalčiu,
Tik jaučiu, kad suspėsim sugrįžti, nes žvaigždės
Danguje neužgęs pakeliui į namus.

Vėl susėsim prie stalo ir laušime duoną,
Būsim ramūs širdim, paprasti ir šilti,
Tokį vakarą priešas priešui ranką paduoda,
Tokį vakarą mes – ne blogi, o geri.

Gal ne vaško lašeliais išbursim sau lemtį,
Gal ir šiaudo netrauksim, nes jo ir nebus,
Nesvarbu, kurioj pusėj ims šunes skardenti,
Jei per Kūčias nebūsim visi mes kartu.