Vėl apie Samsoną

Mano dienos trumpėja,
O naktys nevaržomai kyla į dangų,
Apsemdamos dieną nešvietusius žiburius,

Skalauja mano probėgšmų smiltis,
Suka verpetais, plėšia į viršų. Pavargsta.
Liejasi likusios linijos - lyja.
Mano likimais. Kas sykį. Kai tyliai

Paliečia pakaušį - ištykšta
Lyg lašas
                juodas
Lyg paukščio akis,
Panirus į plunksnų plazdėjimą
              vėjui
                   
verpetais
                          plaikstos
        plaukai


ir mano naktis vis gilėja.