Apie močiutes

Kiek pasaulyje vaikučių,
Tiek juos mylinčių močiučių.
Bet aš štai ką jums sakau -
Jos ne tokios kaip seniau!
Skuba, bėga kaip ir mamos,
Nori būti gražios damos.
Nenešioja jos skarelių,
Ir sijonai iki kelių.
Sušukuoti jų plaukai,
Kartais net ilgi nagai.
Visos jos labai skirtingos,
Bet kažkuo vis ypatingos:
Vienos gydo mums dantukus,
Kitos siūna drabužiukus.
Dar jos rašo mums knygas
Ir linksmiausias daineles.
Jos mokyklose mokina,
Pačios mokytis ketina.
Kartais stato mums namus,
Braižo tiltus ir kelius.
Dar jos dėdėms vadovauja,
Po pasaulį net keliauja…
Taip, pasikeitė močiutės -
Be prijuostės, be skarutės.
Viena liko iš anksčiau -
Myli mus kaip ir seniau.