leiskim susišnibždėti
geometriškai šiugždantys
rūbai
karvutė yra juodulys
palenkia galvą ir
nepasiekia mėlynų
lapelių
jie begarsiai tik
klostės šiugžda
nepasiekiamybė kaip mįslė
tik ne mums
cerkvių ružas auksu
lydosi ant mūsų namų
visi jie mūsų nes
neturim nė vieno
tokio
elegiškai žalio
o dangus alergiškai
baltas skarajojančioji
kampuota alyvų suknute
aš Bella dangaus
skruostais
laikyk mano ranką
saugok šitą paukštį
jis yra mūsų plunksnuotas
pasivaikščiojimas ir
mūsų akys per didelės
pamatyti kiek dar ilgai
budėsime šalia vienas kito