Dvasia

Virpėjimo šiušenanti giesmė
Senoj pašiūrėj rymančioj žemai
Per kaukoles ištrykštančiu geismu
Susipina ir sielom ir kaimais

Ir ilgesys saulėlydžio danguj
Išsilukštena dieviška mintim –
Vėl mamos rankom stalą aš dengiu –
Ateis prie jo į žemę įminti

Ir nebebus kvapų nei sumaišties,
Tik perregimas rūkas tolumos
Ir niekas mum jau rankos neišties –
Tik šlamesys per kiemą nuklampos

Tik motina – gera namų dvasia –
Vaikus visus priims ir palydės
Ir vakaro tylos mintim šviesia
Rymos ant ratų aptrintos gardės