glostyk popieriaus glotniąją pusę
nes nebūna šviesos be šešėlio
nesuprasi kuo kortos žymėtos
namas sudegė bekasant šulinį
kam katė tam ir jos įdrėskimai
juk ir bamba už pilvą mažesnė
iš ąsočio išsėmus jo turinį
neišgriebsi nė trupinio dar kažko
pasiklydai ir šunio lojimas
daug mielesnis už griežlės čiauškėjimą
visiems žodžiams netilpus į knygą
skęsta tie kas tikrai moka plaukti
tarp sausų drėgna malka įstrigus
rausta taip tarsi skruostai iš gėdos
tik nesiųskit kvailių į bažnyčias
galvas staktosna apsidaužys
laikas mano eilių šeimininkas
aš tik svečias balon atsisėdęs
suprantąs kad pažint balos gylį
gal nebūtina semti vandens
tie protingi visi mano priešai
nebaisu kad ir kiek besistengčiau
nei galiu daugiau nepadarysiu
ko negalima išgydyt iškęsiu