Suklupus

Altoriaus auksas. Virpa sienos,
Kvėpuoja Bacho gaudesys...
Beržyno rudeninis plėmas
Už lango saule debesy...

Maldos rimtis įsmigus aižos
Širdies ir lauko erdvėje
Iš sutemos kaip ryškios žvaigždės
Senai užgesusi svaja

Sruogelėm sunkiasi į mintį
Į jausmo pilnatį nakty
Visi ant kryžiaus nukankinti,
Visi plakti, nenuplakti

Ant gelsvo vaško mirga, blaškos
Liepsnos ir atminties rimtis
Ir juodo paskutinio taško
Vaizdai širdy neištrinti.