turėjo

Žmogus mato dvi varnas ( ne juodas ), besipešančias ant stogų dėl iš kieme tupinčio rudo šuns pavogto kaulo gabalo. Visi, kas šaukia šunį Brisium, sulaukia malonaus įsivaizduojamos uodegos vizginimo. Uodegą nukirto sodininkas ramiai begenėdamas krūmus aplink žaidimų aikštelę, kurioje irzliai jaunos mamytės išveda savo klausimus. Jie supasi, juokiasi, griūna, glosto Brisių, slepiasi krūmuose. Krūmai rudenį prisivilioja raudonas uogas. Jomis užkandžiauja daugiaaukščio sargas, kai geria arbatą su medum ir žiūri prieš 14 metų įrašytas Žalgirio rungtynes. Anksčiau jis dirbo televizijoj. Kaitaliojo apšvietimą. Namie degina tik žvakes, kurias iš bažnyčios neša jo žmona. Pamaldi tapo po Brisiaus uodegos atsiskyrimo, nes suprato tai kaip ženklą. iš aukščiau. iš žemiau. Po jais gyvena besimokanti dailininkė, visus savo darbus išmetanti pro langą. Iš trečio aukšto, tiesiai ant suoliuko šalia raudonuogio krūmo. Po juo katė  atsivedė 2 kačiukus. Vieną iš jų pasiėmė dailininkė. Paveikslai skraidyti pradėjo lečiau, bet buvo paženklinti juodų plaukų žyme. Kačiukas buvo juodas su ruda dėme ant šono. Rudą dėmę turėjo ir Brisiaus kaulas, kurį nusinešė nejuodos varnos. Jos turi lizdą gluosnio šakose. Aplink medį dažnai sukiojasi antrasis kačiukas. Baltas. Balta žvakė dažnai dega ir žmogaus lange. Uždega. Užgesina. Uždega. Užgesina. Žvakė nemažėja. Degtukų daugėja. Juos reikia nunešti berniukui iš antro aukšto. Jis kuria brėžinius, braižo schemas. Nori iš nudegusių pagaliukų atkurti Pilėnų pilį. Žmogus nesidomi istorija. Jis nežino, kas tie Pilėnai. Pilėnas - berniuko tėčio pavardė. Jis įkūręs kompaniją, pardavinėjančią iš italijos vežamus batus. Netinkančius klimatui. Padai greitai atsiklijuoja ir tampa panašūs į aikštelėje stovinčią smėlio dėžę. smėlį vis namo neša dailininkė, norėdama savo kačiukui sukurti natūralumo iliuziją. "Nemaitinkit iliuzijom"- parašyta ant namo sienos. Namo, stovinčio Užupio pakraštyje. Niekieno žemėje.